Pagrindinės Linux komandos, darbas tekstiniame terminale

Autoriai: Mantas Kriaučiūnas <mantas@akl.lt> bei mevvis <mevvis@gmail.com>
Straipsnio šaltinis: http://www.ubuntu.lt
Data: 2007-06-17

Darbas tekstiniame terminale (arba konsolėje, ang. shell).

Tekstinis terminalas - tai komandų interpretatorius (dar dažnai vadinamas komandine eilute arba konsole), kuris tiesiog paleidžia (vykdo) atitinkamas komandas, kurios dažniausiai būna /bin , /sbin , /usr/bin bei /usr/sbin aplankuose. Tekstinis terminalas dar vadinamas tekstine aplinka (angl. shell). Komandų interpretatorių yra gan daug: bash, dash, ash, tcsh.... Kiekvienas turi savo paskirtį, nors pagrindinės jų galimybės pakankamai panašios. Paprastai sakant terminalas (konsolė) - tai toks juodas (arba baltas) langas, su mirksinčiu žymekliu (kursoriumi), kuris žymi teksto rašymo vietą :)
Jei esate grafinėje aplinkoje tai galite paleisti grafinį terminalo emuliatorių - jį galima rasti programų meniu (skyrius "Reikmenys" arba "Sistemos įrankiai") arba paspaudę klavišų kombinaciją 'Alt+F2' ir įrašę komandą 'xterm', 'gnome-terminal' arba 'konsole'.
Taip pat tekstinį komandų įvedimo terminalą galite gauti grafinėje aplinkoje paspaudę klavišų kombinaciją CTRL+ALT(kairysis)+F1 (arba F2 arba F3, o sugrįžimui atgal į grafinę aplinką spauskite ALT+F7). Šiuo atveju grafinė aplinka dirbs toliau, nepriklausomai, kiek laiko komandos užtruks tekstinėje aplinkoje. Tai yra patogu tuo atveju, jeigu Jūs norite paleisti ilgai truksiantį procesą ir nenorite, kad jis nutrūktų, jei Jūs perkraunate grafinę aplinką (GUI). Norint perkrauti GUI Linux sistemoje, nereikia perkrauti kompiuterio – tiesiog paspauskite Ctrl+Alt+Backspace (rodyklė į kairę virš 'Enter' klavišo).
Terminale dažniausiai viskas rašoma mažosiomis raidėmis, nes Linux/Unix sistemose didžiosios ir mažosios raidės nėra tas pats.
Kadangi terminalo pagalba galima padaryti daug, kai kurios komandos neprieinamos eiliniams vartotojams. Administravimo komandas vykdydami eilinio vartotojo teisėmis gausite klaidos pranešimą, pvz 'permission denied' ar pan. Tik sistemos administratorius, Linux sistemoje vadinamas 'root' gali vykdyti visas komandas.
Kai kuriose GNU/Linux distribucijose 'root' vartotojas yra išjungtas, bet yra galimybė pasinaudoti jo teisėmis komandos 'sudo' pagalba, kuri rašoma prieš komandą, kuriai reikia administratoriaus teisių. Naudojant 'sudo' pradžioje paprašo įvesti jūsų paties slaptažodį (įvedimo metu nerodys nieko), taip yra užtikrinamas saugumas, kad bet kas priėjęs prie jūsų kompiuterio negalėtų vykdyti komandų administratoriaus teisėmis. Šiame straipsnyje stengsimės naudoti 'sudo', bet jei visgi užsimanysite dirbti kaip administratorius ('root'), šį vartotoją galite aktyvuoti tiesiog suteikdami jam slaptažodį:

sudo passwd root

Jei jūsų sistemoje yra aktyvuotas atskiras administratoriaus ('root') naudotojas - norėdami pereiti iš paprasto vartotojo į administratorių (root) rašome komandą:

su root

Jums reiks įvesti administratoriaus ('root') slaptažodį, kurio vedant nerodys. Taip ir turi būti.

Kodėl kartais geriau naudotis tekstiniu terminalu, o ne grafine aplinka (X-Window System)?

Atsakymas paprastesnis negu tikitės. Terminale (konsoleje) galima daug daugiau negu galima leisti sau įsivaizduoti, jau nekalbant apie tai, kad norint sukurti grafinį įrankį, savo galimybėms ir universalumu prilygstantį komandų rinkiniui reikia daug žinių ir pastangų. Yra ir kitos priežastys, dėl kurių kartais geriau terminalas negu grafinė sąsaja (GUI). Tai serveriai kuriems GUI tik maišo dėl resursų naudojimo ir saugumo sumažėjimo, nuotolinis administravimas per interneto naršyklę arba komandine eilute ir nemaža gausa įvairių valdymo įrankių, dėl kurių patyrusiems administratoriams tiesiog neverta kurti grafinės sąsajos.
Linux/Unix tekstinėje aplinkoje galima: ir klausytis muzikos, ir naršyti internete bei parsisiųsti duomenis, ir įrašyti cd/dvd, ir bendrauti su draugais susirašinėjant IRC, Jabber/XMPP ar kitais momentinių žinučių protokolais, rašyti laiškus su prisegtais dokumentais, lankytis bibliotekose ir skaityti ten esančias knygas, netgi peržiūrėti savo nuotraukų kolekciją. Nėr ką besakyti apie sistemos administravimo priemones, programavimą ir visa kita. Nuotoliniu būdu prisijungti iš kitų OS, pvz iš Windows OS patogiausia naudojantis laisvą Putty programą, kurią atsisiųsti galite iš: http://www.chiark.greenend.org.uk/~sgtatham/putty/ , o failams iš kitų OS persiųsti galite naudoti WinSCP įrankį, atsisiųsti galite iš http://winscp.net

Nereiktų pamiršti, kad Linux, kaip ir kitose Unix tipo sistemose grafinė sąsaja yra atskirta nuo sistemos – t.y. jūs galite bet kada įjungti ar išjungti, įdiegti arba išmesti grafinę sąsają pagal poreikį.

Dažniausiai naudojamos komandos

#0. Kas? Kur? Kaip?

Pagrindinės komandos nuo kurių prasideda darbas Linux tekstiniame režime (terminale) Debian/Ubuntu/ Baltix ar kituose su šiomis OS suderinamuose distributyvuose. Su jomis galima rasti 90% atsakymų. Iškilus klausimams ar nesklandumams geriausia yra pradėti nuo šių komandų, nes gerai pradžiai, o kaip dažniausiai būna, ir gražiai pabaigai, to tikrai pakanka ;) Taigi:

man - ši komanda išveda į ekraną dokumentaciją (vartotojo instrukcijas) apie kitas komandas. Tai komanda Nr.1 :) Nuo jos prasideda visos paslaptys. Pvz.:

man man
man ping

Išėjimui iš dokumentacijos skaitymo programos man (kaip ir iš daug kitų programų) naudokite klavišą 'Q'. Jei perskaitėt komandos man aprašymą (komanda man man), turėjote rasti dokumentaciją apie jos parametrą '-k'. Su šiuo parametru 'man' ieško žodžio-rakto kitų komandų aprašymų pavadinimuose. Pvz:

man -k ftp

Štai ką matau surinkęs ir įvykdęs šią komandą:

ftp (1)        - Internet file transfer program
gftp (1)       - a graphical ftp client
lftp (1)       - Sophisticated file transfer program
netkit-ftp (1) - Internet file transfer program
netrc (5)      - user configuration for ftp
pftp (1)       - Internet file transfer program

Manau jau galima suprasti, kad šios komandos pagalba galima rasti/sužinoti apie viską kas yra įdiegta Jūsų Linux sistemoje.

Toliau pratęsiant informacijos bei dokumentacijos (aprašymų) radimo temą:

info - Komandos paskirtis papasakoti Jums viską ir kuo plačiau apie kitas komandas, bibliotekas, protokolus, kompiliatorius ir visa kita, kas yra įdiegta Jūsų Linux OS šiuo metu. Nuo man komandos skiriasi tuo, kad naudojantis info galima naršyti (vaikščioti) iš vieno aprašymo (dokumento) į kitą. Info, kaip ir man, galima naudoti konkrečios komandos ar kitokio aprašymo peržiūrėjimui, pvz:

info mouse arba info ping

Arba tiesiog vaikščioti kaip po biblioteką renkantis, ką norite paskaityti tiesiog įvykdžius:

info

Taigi įvykdome 'info', prie pavadinimų yra '*', krypties klavišais užvedame ant jos kursorių ir spaudžiame 'enter'. Norint grįžti spaudžiame 'backspace' klavišą. Grįžimui į pagrindinį meniu - klavišas 'd'.

Kitos komandos aprašymų bei kitokios pagalbos paieškai:

whatis
apropos
help

Įvedinėdami komandas bei jų parametrus nepamirškite, kad dauguma komandų interpretatorių gali automatiškai pabaigti įvestą komandą ar jos parametrą paspaudus 'Tab' klavišą. Pvz norėdami pamatyti visas esančias komandas, prasidedančias, pvz. 'e' raide, įvedame raidę 'e' ir du kart spaudžiam 'Tab' klavišą. Įvedus tiek pradžios raidžių, kurias turi tik viena komanda ar jos parametras jis jums automatiškai bus parašytas paspaudus 'Tab' klavišą vieną kartą, pvz įvesdus 'ej' ir paspaudus 'enter' gausite 'eject'. Taigi, Linux/Unix sistemose jums nebūtina prisiminti pilno komandos pavadinimo – užtenka prisiminti pradžią ir paspausti 'Tab' klavišą ;)

#1. Programinės įrangos įdiegimas bei šalinimas

Dirbdami su Linux, kaip ir su bet kokia kita OS, norėsite įdiegti ar išmesti kokias nors programas, žaidimus, dokumentaciją ar pan. Debian/Ubuntu ir kitose, šių sistemų pagrindu padarytose OS, programinė įranga bei dokumentacija yra supakuota į taip vadinamus paketus, kurių įdiegimui ar pašalinimui naudojami atitinkami įrankiai arba komandos:

apt-get, apt-cache bei aptitude - programinės įrangos, dokumentacijos ir kitų. programinės įrangos paketų valdymo programos.

Pagrindiai apt bei aptitude komandų parametrai:

update - atnaujinti paketų sąrašą iš prieinamų saugyklų. Saugyklų, iš kur yra imami paketai, sąrašas randasi faile /etc/apt/sources.list

sudo apt-get update arba aptitude update

search - ieškoti programinės įrangos, dokumentacijos ar pan. paketų pagal raktinį žodį paketų aprašymuose bei pavadinimuose.

apt-cache search raktiniai žodžiai arba aptitude search raktiniai žodžiai

install - parsiųsti ir įdiegti paketą/programą.

sudo apt-get install paketo-pavadinimas arba aptitude install paketo-pavadinimas

pvz jei pas jus nėra tekstinė failų tvarkymo programos mc – ją galite įdiegti įvykdydami komandą:

sudo apt-get install mc arba aptitude install mc

Jei pas jus nebus kokių žemiau minimų programų – įsidiekite jas su 'apt-get install' arba 'aptitude install'

dist-upgrade - atnaujinti visą sistemą.
remove - ištrinti nurodomą paketą.

Atskirų (jau parsiųstų) paketų įdiegimui naudokite komandas dpkg -i paketo_failas.deb arba gdebi paketo_failas.deb

Paketų sistemoje esančias klaidas ištaisysite įvykdę komandą apt-get -f install

Šią komandą naudokite jei įdiegiant kokius programų paketus įvyks kokia klaida (pvz. diegiant su dpkg -i komanda trūks kokių paketų).

Patogiam programinės įrangos įdiegimui/paieškai bei išmetimui naudokite įrankį aptitude, paleisdamį jį be jokių parametrų:

Paleidę aptitude įrankį gausite paketų sąrašą, sugrupuotą pagal būseną („Atnaujinti paketai“, „Įdiegti paketai“, „Neįdiegti paketai“ ir t.t.) bei pagal programų rūšis (sekcijas). Prie konkrečių paketų galite nueiti su kursoriaus rodyklėmis nuėję prie atitinkamos būsenos ir išskleisdami (paspausdami 'Enter') atitinkamą sekciją. Dažniausiai naudojami klavišai yra parašomi aptitude programos viršuje, daugiau valdymo klavišų sužinosite nuėję į aptitude meniu (paspauskite klavišų kombinaciją 'Ctrl+T' arba klavišą 'F10':

aptitude įrankyje pradžioje reikia pažymėti norimus atlikti veiksmus (pažymėti paketus, kuriuos norite įdiegti ar išmesti), tuomet spauskite „g“ ir gausite informaciją apie tai, kokie veiksmai ir su kokiais paketais bus atlikti – t.y. kas bus įdiegta, kas atnaujinta, kas išmesta, kas sulaikyta ir neatnaujinta, kas rekomenduojama įdiegti papildomai ir t.t. Peržiūrėję įdiegiamų, išmetamų bei rekomenduojamų įdiegti paketų sąrašą ir, esant poreikiui, papildomai pažymėję įdiegimui, atnaujinimui ar išmetimui kažkokius paketus vėl spauskite „g“ raidę ir pažymėti veiksmai bus atlikti.

#2. Darbas su failais bei aplankais (katalogais)

pwd (print working directory) - parodys, kuriame aplanke dabar esate (išveda į ekraną pilną kelią)

cd - eiti į nurodomą aplanką

cd /home/vartotojas/katalogas

Tiesiog surinkus 'cd' be aplanko pavadinimo (kelio) pateksite į savo namų aplanką (/home/vartotojas)
cd .. - grįžti atgal (įšeiti į aukštesnį aplanką)

ls (list) - pateikia aplanko turinį

vdir - pateikia aplanko turinį su platesne informacija.

mkdir - komanda sukuria naują aplanką

mkdir /home/vartotojas/naujas_aplankas

rmdir - trinti aplanką

rmdir /home/vartotojas/naujas_aplankas

rm - tiesiog ištrins nurodytą failą.

rm -rf /home/vartojas/katalogas

Ši komanda ištrins viską ką ras tame aplanke (-r) ir be klausimų (-f).

cp - kopijuoti bylas ir aplankus.

cp /home/vartotojas/byla.txt /home/vartotojas/aplankas/byla.txt

mv - perkels bylą/aplanką.

mc - tai patogus ir galingas tekstinio režimo failų menedžeris GNU Midnight Commander. Atitikmuo Norton Commander. Skirta vaikščioti po aplankus, redaguoti bylas, kopijuoti ir t.t. Turi intergruotą ftp klientą. Jeigu pas Jus jo dar nėra tai įdiekite jį:

sudo apt-get install mc

(jei įvykdžius šią komandą jums praneš, kad tokio paketo neįmanoma įdiegti - tai įjunkite saugyklą (redaguodami failą /etc/apt/sources.list), kurioje būtų mc paketas, Ubuntu GNU/Linux pagrindu padarytose distribucijose mc yra 'universe' saugykloje.

#3. Tinklas

pppoeconf - DSL vartotojams prisijungti prie interneto (root).

ifconfig - naudojama tinklo nustatymų peržiūrėjimui bei konfigūravimui. Su parametru '-a' pamatysite visus įrangos nustatymus.

Prie Linux sistemos prisijungti ir dirbti nuotoliniu būdu per tinklą galėsite, jei ten bus įdiegtas saugaus prisijungimo serveris (ssh-server). Įsidiekite openssh-server paketą, jei jums reikia galimybės prieiti bei valdyti jūsų Linux OS nuotoliniu būdu.

ssh – ši komanda naudojama norint prisijungti tekstiniame režime prie kitos Unix tipo sistemos. Nepamirškite nurodyti naudotojo vardo: 'ssh naudotojas@serverioadresas', pvz ssh mantas@192.168.0.112

netstat - išvedamas esamų prisijungimų sąrašas. 'netstat --tcp --udp' parodys interneto prisijungimų sąrašą išskirtinai.

ping - komanda tikrinti tinklo ryšius. Jei neveikia tinklas, verta pabandyti 'ping google.lt', gal jis vistik veikia ir problema kitur.

ftp - ftp serverio klientas. Pirma komanda 'open'. Toliau visai nebloga yra 'help'.

w3m – tekstinio režimo interneto naršyklė. Pvz.:

w3m www.ubuntu.lt

Kitos konsolinės naršyklės: links, lynx, elinks

wget - bylų parsiuntimo programa. Veikimo principas labai paprastas. Tiesiog:

wget http://www.ubuntu.lt/failas.txt

Palaiko http, https, ftp protokolus.

mail - paštas. Programa skirta skaityti sistemos pranešimus sistemos administratoriui, šiuo atveju jums. Tiesiog prisijungę root vartotoju įvykdikite 'mail'. Be to puikiai dirba ir įprastinius mums darbus.

bitchx - irc klientas. Iškilus problemai (pvz. neveikia X_Window) pagalbos galima ieškotis kokiame nors irc kanale. Taigi pradžiai įdiegiame:

sudo apt-get install bitchx

Tada įvykdome 'bitchx' komandą.
Toliau jungiamės '[0]:/server irc.le.lt', ir prisijungiame prie kokio nors kanalo: '[0]:/join #ubuntu'.

man -k net - visa kita...

#4. Kasdienybė:

more - pateikiamos informacijos sulaikymas išvedant ją į ekraną. Dažniausiai naudojama kaip pagalbinė komanda, pvz.:

ifconfig -a | more

less - pateikiamos informacijos sulaikymas išvedant ją į ekraną, panašiai kaip more, tik turi daugiau galimybių ir yra patogesnė. Dažnai naudojama kaip pagalbinė komanda, taip pat didelių teksto bylų peržiūrėjimui, pvz.:

sudo less /var/log/messages

top - veikiančių procesų sąrašas. Paspaudus 'k' galima išjungti veikiantį procesą nurodžius jo 'pid' (proces identification number) numerį. Taip pat galima išvesti tik vieno vartotojo naudojamų procesų sarašąą:

top -u root

killall - išjungti programą

killall xmms

Gerai žudo (nutraukia veikimą) pakibusias programas, jei taip atsitinka. 'killall -9' dirba be klausimų – jei ją įvykdysite administratoriaus teisėmis, tuomet visų vartotojų programos tokiu vardu bus nutrauktos.

df - parodo prijungtų (mounted) kieto disko skirsnių dydžius bei sunaudotos/laisvos vietos kiekius. 'df -h' pateiks informacija suprantamesniu formatu.

free - operatyvinės atminties būklės (RAM) panaudojimas. 'free -m' pateiks informaciją megabitais.

veikiančias programas (procesus) pažiūrėti galite su komadomis ps bei top

htop – patogus veikiančių programų (procesų) valdymo (išjungimas, prioriteto padidinimas/sumažinimas ir t.t.) bei sistemos būklės (procesoriaus apkrova, išnaudota atmintis bei swap ir t.t.) stebėjimo įrankis.

mount - prijungti įrenginius, kieto disko skirsnius (root).
Linux sistemoje viskas paprasta. Visi įrenginiai yra turi juos atitinkantį failą '/dev' aplanke. 'hd' (hard disk) reiškia prie IDE interfeiso prijungtą kietąjį diską. Serial ATA, SCSI bei USB diskai žymimi raidėmis 'sd'. Toliau sekanti raidė reiškia disko prijungimo eilę prie pagrindinės plokštės (master, slave); o skaičius žymi skirsnio numerį (1-4 primary skirsniai, 5 ir daugiau logical skirsniai). Taigi 'hda1' bus pirmo kieto disko pirmas primary skirsnis. Peržiūrėti skirsnių sąrašą galima taip:

sfdisk -l

Taip pat, skirsnis turi turėti savo prijungimo vietą, kitaip sakant - kur jį prijungus rasti. Standartas yra /media aplankas. Taigi paprasta procedūra prijungs jums Windows C diską prie /media/c aplanko:

sudo mkdir /media/c
sudo mount -t ntfs /dev/hda1 /media/c

Kad skirsniai būtų prijungiami automatiškai:

sudo editor /etc/fstab

Pridedame eilutę:

/dev/hda1    /media/windows   ntfs   umask=000    0    0

Pararametras umask=000 leis prieiti visiems vartotojams.
Norint atjungti prijungtą disko skirsnį galimi du variantai:

sudo umount /dev/hda1
sudo umount /media/windows

fat32 (daugiausia naudojamas Win9x šeimos sistemose) žymisi 'vfat'
CD-ROM žymisi 'iso9960'
Kaip žinoti hda, hdb, hdc ar hdd? Paaiškinimas: Dažniausiai kompiuteryje IDE įrenginiai buna prijungti prie dviejų IDE laidų.
Įrenginys prijungtas prie pirmo laido primary lizdo bus hda, prie slave lizdo hdb. Antram laidui analogiškai hdc (primary) ir hdd (slave)
Serial-ATA bei SCSI diskams atitinkamai naudojama sda, sdb ir t.t.

editor – standartinis tekstų redaktorius. Tarkim reikia koreguoti apt-get archyvų sąrašą norint pridėti arba atkomentuoti saugyklas (paketų šaltinius). Įvykdome:

sudo editor /etc/apt/sources.list

Standartiškai komanda editor iškviečia tekstų redaktorių nano. Apačioje matome programos meniu, ženklas '^' reiškia, kad reikia spausti klavišą 'CTRL' ir šalia nurodytą raidę. Kitaip sakant 'ctrl+x' baigs programos darbą ir paklaus ar norite išsaugoti pakeitimus.

cal - neturite kalendoriaus? Prašom:

cal -3

Ši komanda parodys praėjusio, šio ir ateinančio mėnesių kalendorius. Su paramentru '-y' pamatysite metų kalendorių. Komanda 'calendar' supažindins su įvairiais pasaulio įvykiais.

date - komanda išveda laiką ir datą. Norint nustatyti laiką įvykdome:

sudo date -s hh:mm:ss

h- valandos, m- minutės ir s- sekundės

uptime – parodo kiek laiko veikia Linux sistema nuo įjungimo momento, taip pat parodo sistemos apkrovimo vidurkį

Naudotojų kūrimas bei teisių nustatymas

adduser - sukurti naudotoją. Jeigu privėlėte klaidų ir Jums nebeišeina prisijungti, arba pamiršote slaptažodį, galite sukurti kitą naudotoją. pvz 'sudo adduser mantas'

Egzistuojančio naudotojo pridėjimui į egzistuojančią grupę reik įvykdyti 'sudo adduser naudotojas grupė'

deluser- panaikins naudotoją. Veiks tik turint administratoriaus teises.

analogiškai yra addgroup bei delgroup komandos

passwd - keisti slaptažodi. Slaptažodį keisti sveika. Svarbiausia - naujo nepamiršti. Tiesiog konsolėje įvykdome 'passwd'. passwd komanda be parametrų pakeičia vartotojo, kuris ją paleido, slaptažodį – t.y. jeigu dirbote prisijungęs administratoriumi (root) - keis root, jeigu eiliniu naudotoju, keisi naudotojo slaptažodį. Administratorius (root) gali keisti visus slaptažodžius. Jeigu vistik pamiršote administratoriaus slaptažodį, tiesiog pakraukite kompiuterį iš Linux kompaktinio disko (LiveCD) ir įvykdykite komandas

mount /dev/hdxN /mnt
chroot /mnt passwd

kur /media/hdxN yra aplankas, prie kurio prijungtas kietojo disko skirsnis, kuriame yra Linux sistema (pagrindinis aplankas).

chown (angliškai - change owner) - keisti bylų/aplankų savininką bei grupę. Parametras -R pakeis visų bylų ir poaplankių, esančių nurodytame aplanke savininką ar grupę, o parametras -c bus naudingas jei nori matyti pakeitimus. Pavyzdžiui jei norime vartotojo mantas aplanke nustatyti, kad visos tame aplanke esančios bylos is poaplankiai turėtų sąvininką mantas bei priklausytų grupei users tai rašome:

chown -R mantas:users /home/mantas

chmod (angliškai - change mode) - keisti bylų/aplankų teises. -R pakeis visų bylų ir poaplankių, esančių nurodytame aplanke teises, o parametras -c bus naudingas jei nori matyti pakeitimus. Teisės gali būti nurodomos keliais būdais, patogiausias ir jų yra teises nurodyti raidėmis u g o a, nustatančiomis kurias - vartotojų ar grupių teises reikia keisti bei + ir - ženklais ir raidėmis r w x X s t u g o nustatančiomis, kaip tas teises reikia keisti. Detalus paaiškinimas ką reiškia kiekviena vartotojų/grupių raidė:
u - jei norite keisti bylos/aplanko savininko teises.
g - jei norite keisti bylos/aplanko grupės teises.
o - jei norite keisti teises vartotojams, kurie nepriklauso bylos/aplanko grupei.
a - jei norite keisti visas teises iškart.

Detalus paaiškinimas, ką reiškia dažniausiai naudojamos teisių keitimo raidės:
w - keičia rašymo teisę
r - keičia skaitymo teisę
x - keičia vykdymo teisę byloms bei priėjimo prie failų (paieškos) teisę aplankams
s - nustato vykdomos programos proceso priklausomybę vartotojui ar grupei vykdymo metu

Pavyzdžiui jei aplanke /home/mantas visos bylos priklauso vartotojui mantas bei grupei users (žr. chown komandą kaip tai padaryti) ir jūs norite, kad tik vienas vartotojas mantas galėtų keisti /home/mantas aplanke esančias bylas bei poaplankius bei tik users grupei priklausantys vartotojai galėtų matyti tai rašote komandą:

chmod -R u+w,u+r,g-w,g+r,o-w,o-r,o-x /home/mantas

Patogiai keisti bylų/aplankų vartotojus bei grupes teises (režimus) ir jų teises galima su mc (Midnight Commander) įrankiu, žr. meniu punktą "Byla" (File).

who – parodo, kas yra prisijungęs prie sistemos. Paprasta programa parodanti kokie vartotojai šiuo metu prisijungę. 'who -a' parodys visus prisijungimus, taip pat nuo kada įjungtas pats Linux.

Visas šis darbas buvo sukurptas man bei info komandų pagalba, taigi nepamirškite šių naudingų pagalbininkų :)

Išsamus vartotojo gidas anglų kalba - http://www.debian.org/doc/manuals/reference/

Naudinga informacija įvairiomis kalbomis, patogiai suformuota atspausdinimui ant A4 lapo: http://people.debian.org/~debacle/refcard/

Programavimas komandų interpretatoriui - http://www.tldp.org/LDP/abs/html/index.html